- kočioti
- kočióti, -iója, -iójo (brus. кaчaць) tr.
1. M, R250, KBII198 su kočėlais lyginti drabužius: Su kočiolù ir valkauninku, arba kultuve, kočiók drapanas, drabužius, plovinius J. Dar mano marškiniai ir nekočióti Dglš. O kur tu kočiosi, mano mergužėlė? JD590. Kame kočiosi, sesele mano? D78. Kočiojamoji lenta LL81. Kočiojamoji skepeta LL81. | prk.: Kočiõs seselė mano mandieružę širdies didžiais sopulėliais JD1176. | refl.: Naminiai [skalbiniai] geriau kočiojas, negu prosijas Trg.
2. prk. mušti: Kočio[ja] i kočio[ja] (vargina, kumščiuoja) tą vaiką Krtn.
3. Vb volu, velenu lyginti, voluoti, volyti, velenuoti (dirvą): Kai priakėsiu žirnius, reiks paskui da kočióti Ds.
4. risti, ritinti, ritinėti: Durna kočiojo ir kočiojo alyvinį obuolį po sidabrinį bliūdelį LMD(Všn). Nekočiok, nevoliok – suknelę sutrinsi; apkabink, pabučiuok – meilę išpažinsi! Grž. ^ Kočiósim bur̃bulį (ripką mušime) Dv. | refl.: Ksaveras kasdien patvoriais kočiojasi [girtas] J.Marc. Matydavau girtą an kelio kočiojantis Mlt. Ko tu kočiójies, pasleidėli, po pievą?! Švnč. Ot sausa – galima devyniuskart kočiótis, ir nesušlapsi Švnč. Šuo kočiojasi prieš atadrėgį LTR(Sdb). [Bernas] patvoriais be darbo kočiojasi rš.
5. risti į gubas: Mūsų vyrai keliom dienom pripjovė avižų kočióti Srv.
◊ káilį (šónus) kočióti mušti: Neturiu pačios nei marčios, nieks mun kailio nekočios Brs. Kas netur pačios nei marčios, tam nieks šonų nekočios Sim.\ kočioti; apkočioti; atkočioti; įkočioti; iškočioti; paiškočioti; nukočioti; pakočioti; perkočioti; prikočioti; sukočioti; užkočioti
Dictionary of the Lithuanian Language.